Kas yra etinis hakeris?
Etinis hakeris – tai kibernetinio saugumo specialistas, kuris legaliai testuoja sistemas, tinklus ar programinę įrangą, siekdamas rasti saugumo spragas prieš tai padarant nusikaltėliams. Kitaip tariant, tai „gerieji įsilaužėliai“, padedantys įmonėms apsisaugoti nuo tikrų kenkėjų.
Kuo jie skiriasi nuo įprastų įsilaužėlių?
Tradiciškai hakeriai skirstomi į:
– Juodosius skrybėles (angl. black hat) – neteisėtai laužosi į sistemas dėl naudos ar žalos.
– Baltąsias skrybėles (angl. white hat) – veikia legaliai, su leidimu, padeda stiprinti saugumą.
– Pilkąsias skrybėles (angl. grey hat) – balansuoja tarp teisėtų ir nelegalių veiksmų, dažnai veikia be leidimo, bet neturėdami piktų kėslų.
Etinis hakeris priskiriamas būtent „baltajai skrybėlei“.
Ką daro etiniai hakeriai?
Jų veikla apima:
– Sistemų pažeidžiamumo analizę
– Tinklo skenavimą ir testavimą
– Socialinės inžinerijos bandymus (pvz., phishing‘o testus)
– Web aplikacijų saugumo tikrinimą
– Ataskaitų teikimą ir rekomendacijų pateikimą klientui
Etiniai hakeriai dažnai dirba komandose, dalyvauja „penetration testing“ (pentestų) projektuose arba bug bounty programose.
Kam to reikia įmonėms?
Didžiosios įmonės, tokios kaip „Google“, „Microsoft“, „Apple“ ar net vyriausybinės institucijos, samdo etinius hakerius tam, kad:
– Užkirstų kelią duomenų nutekėjimui
– Laikytųsi duomenų apsaugos teisės aktų
– Apsisaugotų nuo reputacijos žalos
– Gintų naudotojų informaciją
Šiandien, kai kibernetinės grėsmės vis sudėtingesnės, etinių hakerių darbas – kritiškai svarbus.
Kaip tapti etiniu hakeriu?
Norint tapti profesionalu šioje srityje, dažniausiai reikia:
– Gerų žinių apie tinklus, OS (ypač Linux), saugumo protokolus
– Praktikos su įrankiais kaip „Wireshark“, „Nmap“, „Metasploit“, „Burp Suite“
– Sertifikatų, tokių kaip CEH (Certified Ethical Hacker), OSCP (Offensive Security Certified Professional)
Taip pat svarbi – etiška pozicija ir atsakomybė. Etinis hakeris turi laikytis griežtų taisyklių ir veikti tik gavęs leidimą.
Ar tai gerai apmokamas darbas?
Taip. Dėl augančių grėsmių saugumui, kvalifikuotų etinių hakerių paklausa sparčiai auga. Priklausomai nuo patirties, regiono ir kvalifikacijos, atlyginimai gali siekti nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių eurų per mėnesį.
Taip pat daugelis specialistų uždirba papildomai dalyvaudami „bug bounty“ programose – kai įmonės moka už rasta saugumo spragą.
Išvada
Etinis hakeris – tai ne fantastikos filmo veikėjas, o realus IT pasaulio profesionalas, kurio darbas padeda apsaugoti milijonus naudotojų. Užuot kenkęs, jis padeda. Užuot slėpęs, jis praneša. Ir būtent dėl to tampa nepakeičiamu žaidėju šiuolaikinėje skaitmeninėje eroje.